Investicija į namo akis turi būti gerai pamatuota

Dabar gi reikia įvertinti kur kas daugiau kriterijų, kad nenusiviltum kokybe ir kad tenkintum energinio efektyvumo reikalavimus.

Pravartu pasidomėti reglamentu
Investicija į namų akimis vadinamus langus – tikrai nemaža, todėl padarytos klaidos juos renkantis gali tikrai brangiai kainuoti. Anot įmonės „Gealan Baltic“ Kokybės skyriaus vadovo Laimono Zmejausko, pirmas žingsnis, kurį reikia atlikti renkantis langus, – su architektu aptarti būsimą projektą ir numatyti, kokiai energinio naudingumo klasei turėtų priklausyti pastatas.

Pagal Statybos techninį reglamentą (STR) visi naujai projektuojami ir statomi namai turėtų pasiekti A+ energinio naudingumo klasę. Reglamente yra aprašyta, kokie pagal energinio naudingumo klasę yra langų, durų, stoglangių normatyvai. Remiantis šia išvada, pastato projekte bus nurodyti atitinkami techniniai duomenys. Visgi svarbiausias yra šilumos perdavimo koeficientas.

Pasak L. Zmejausko, pernai buvo išleistas naujas STR, kuris panaikino prieš tai buvusius keturis reglamentus, apibrėžusius sienų, stogų, langų ir išorinių įėjimo durų reikalavimus. Naujame reglamente dėl pastatų atitvarų, sujungusiame anksčiau galiojusius keturis reglamentus, aprašyti visi langų reikalavimai, tarp kurių ir apibūdinantys mechaninius duomenis, tokius kaip nepralaidumas vandeniui, orui, atsparumas vėjo apkrovai.

„Ne visos langų sistemos turi galimybes pasiekti kai kuriuos norimus parametrus. Vienoms neužtenka standumo, kitos neatlaiko vėjo ir lietaus apkrovų. Daug kas priklauso ir nuo langų medžiagiškumo, ar jie mediniai, ar plastikiniai. Aišku, projektas projektui, pastatas pastatui nelygu. Reikia įvertinti konstrukciją ir pagal tai nuspręsti, kokius profilius naudoti, kokio standumo turi būti elementai. Galų gale, kokios medžiagos naudotinos – medis, plastikas ar netgi aliuminis. Visa tai turi būti išsprendžiama techniniame projekte“, – dėstė „Gealan Baltic“ Kokybės skyriaus vadovas.

A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo pastato langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis nei 0,9 (W/(m²K).

„Negali būti išsirenkami patys pigiausi langai, turi būti laikomasi reikalavimų. Šiame procese galima pasikliauti projektuotoju, bet visada verta pasidomėti ir patiems“, – sakė L. Zmejauskas.

Svarbus bendras balansas
Energinis balansas – tai charakteristika, kuri apibūdina pastato eksploatavimui sunaudojamos energijos poreikius. Pagal tai yra nustatomi reikalavimai langams. Anot L. Zmejausko, kuo didesnis langas, tuo labiau jis atitinka energinio naudingumo reikalavimus, priešingai nei, pavyzdžiui, nedidelis rūsio langelis. Žinoma, visada įvertinamas visas pastato energinis balansas.

Atestuoti specialistai atlieka energetinio naudingumo vertinimą pagal techninį projektą, vėliau – pastato energetinį sertifikavimą, įvertindami konkrečias panaudotas medžiagas. Ne paslaptis, kad statytojai dažnai keičia projekte nurodytas statybines medžiagas kitomis. Priežasčių būna įvairių: dėl tiekimo, kainos ir pan.
„Žvelgdamas į ateitį rekomenduočiau atlikti pastato energetinį modeliavimą pagal statytojo planuojamas naudoti medžiagas. Tai turėtų būti atliekama prieš pradedant statybas, kol galima atlikti pakeitimus. Tai aktualu – tiek sienoms, tiek stogui, tiek šiltinimo medžiagoms, tiek langams. Tada bus aišku kokį rezultatą mes turėsim“, – patarė pašnekovas.

Svarbu bendras balansas. „Čia galima šiek tiek pažaisti. Pavyzdžiui, pasirinkus šiek tiek šiltesnę konstrukciją, negu nurodyta projekte, galima turėti rezervą. Tai leistų pasirinkti kiek žemesnių duomenų kitus konstrukcinius elementus. Svarbu, kad bendras balansas būtų toks, kad pastatas atitiktų energinio naudingumo reikalavimus pagal numatytą energetinę klasę“, – teigė L. Zmejauskas.

Renkantis langus verta atsižvelgti ne tik į techninius duomenis. Pašnekovo teigimu, reikėtų pasidomėti ir papildomais niuansais, pavyzdžiui, panaudoti stiklus su saulės kontrolės funkcija, ypač jeigu langai pietinėje pusėje. Tokiu būdu patalpos mažiau prikaista, vasarą reikia mažiau kondicionuoti orą, sutaupoma elektros energijos. Tai irgi turi įtakos namo energiniam balansui.

L. Zmejauskas taip pat rekomendavo įvertinti gaminių funkcionalumą: ar langas – atidaromas, ar atverčiamas, ar durys į terasą stumdomosios, o gal sulankstomosios. Pirmiausia reiktų įvertinti savo poreikius.
„Tikrai nebus geriausias rezultatas, jeigu langus rinksitės pagal mažiausios kainos kriterijų. Gali būti, kad liksite be jokių garantijų. Teisingiausia yra ieškoti vadinamojo aukso viduriuko“, – sakė „Gealan Baltic“ Kokybės skyriaus vadovas.

Patarė vengti perpardavėjų
L. Zmejauskas patarė langus pirkti iš juos gaminančios įmonės, o ne iš prekybininkų. Su gamintoju visada galima pasikonsultuoti, esant reikalui paprašyti pagalbos. Gamintojas prisiima ir garantinius įsipareigojimus pagal šalies įstatymus. Lietuvoje langams įprastai suteikiama penkerių metų garantija.

Kad ekspertas galėtų atlikti langų energinio sertifikavimo skaičiavimus, reikia pateikti pirkimo dokumentus, gaminių dokumentus, gaminių eksploatacinių savybių deklaraciją. Deklaracijoje turi būti atskirai išvardytas gamintojo apskaičiuotas kiekvieno lango ar pozicijos šilumos perdavimo koeficientas.

„Jei šimtui langų išduodama deklaracija nurodant lygiai tokį pat šilumos perdavimo koeficientą, galima sudvejoti, ar deklaracija teisinga. Žinoma, jeigu langai visiškai vienodi, jų rodiklis gali būti vienodas. Visgi šilumos perdavimo koeficientas priklauso ne vien nuo medžiagų komplektavimo, bet ir nuo lango matmenų. Jei tarp tų šimto langų dešimties matmenys skirtingi, šilumos perdavimo koeficientą nurodantis skaičius negali būti toks pat“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Pigiausi langai rinkoje, žinoma, yra importuoti. L. Zmejauskas čia įžvelgė nemenką problemą – prie langų pridedamos deklaracijos dažnai neatitinka tikrovės, jos tokios pat pateikiamos su bet kuriais langais.

„Yra tekę susidurti su įvairiomis keistomis situacijomis. Pavyzdžiui, paskambino žmonės ir ėmė skųstis langų kokybe. Jie negalėjo pasakyti, iš kokio gamintojo ir prekybininko pirko tuos langus, akivaizdu, kad tai buvo nežinomų gamintojų produktas, nors ant apsauginių rėmo plėvelių buvo pažymėtas GEALAN prekės ženklas. Pirkėjai ekspertui negalėjo pateikti duomenų apie langų duomenis, nes jų tiesiog neturėjo. O mes padėti irgi negalėjome, nes nežinome, kas tuos langus gamino. Pirkta iš perpardavėjo, kurio nebeįmanoma surasti“, – apie keblias situacijas pasakojo pašnekovas.

Žinoma, yra prekybininkų, kurie atveža gaminius su visais reikiamais dokumentais, tada nekyla klausimų dėl techninių charakteristikų ir garantijos. Bet, pasak L. Zmejausko, tokių nėra daug ir tokie langai tikrai nėra pigiausi, už panašią kainą galima nusipirkti ir iš vietinių gamintojų. 

Straipsnis publikuotas portale www.alfa.lt, 2020-02-12